Beata Tiškevič: „Kasdien stengiuosi padaryti kažką spontaniško, kad ir nusipirkti flomasterių“

Aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja, rašytoja Beata Tiškevič prisipažįsta, kad jos gyvenimas be spontaniškų sprendimų būtų pilkas ir nuobodus, todėl beveik kasdien ji stengiasi elgtis netikėtai: įsigyti neplanuotą kelionę, pasidaryti žaibišką tatuiruotę arba tiesiog namo grįžti kitu keliu. Anot Beatos, išbandyti kažką naujo, pasielgti kitaip nei įprastai reiškia aplenkti savo ribotą protą.

„Nežinau, kaip būna kitiems, tačiau aš manau, kad esu gana spontaniška. Pavyzdžiui, neseniai susitikom su mama išgerti kavos ir viskas baigėsi tuo, kad turim bilietus į Bulgariją. Tiesiog bekalbant apie jos artėjantį gimtadienį mama papasakojo, kaip norėtų jį atšvęsti, o man tas planas pasirodė super nuobodus. Pasiūliau naudotis proga, kol ji yra sveika bei žvali, ir dažniau keliauti. Deja, mano mama įsitikinusi, kad skraidyti po pasaulį yra labai brangu, tad teko prisėsti prie kompiuterio ir jai parodyti kainas. Pamačiusi jas, mama įsitikino, kad keliauti į užsienį gali kainuoti net pigiau, nei atostogauti Lietuvoje. Taigi, kaip tyčia radome labai pigius lėktuvo bilietus į Bulgariją, kurią mama jau seniai svajojo aplankyti, todėl teliko tik juos įsigyti – o ko čia laukti“, – juokėsi aktorė.

Anot Beatos, jei ne spontaniški poelgiai, gyventi labai greitai pasidarytų tiesiog nuobodu.

„Būna, grįžtu po darbų ir jaučiuosi tokia pavargusi, kad nesinori nei bendrauti, nei knygos skaityti. Tada sakau savo draugui: „Važiuojam prie ežero.“ Ir 10 valandą vakaro mes sėdam į mašiną ir keliaujam maudytis. O štai neseniai taip pat spontaniškai nutarėm su draugais iki ežero numinti dviračiais, tad tądien įveikiau 35 km“, – pasakojo ji.

B. Tiškevič įsitikinimu, žmogaus protas yra linkęs atmesti viską, ko jis nėra patyręs. Visos jam nepažįstamos situacijos sukelia baimės jausmą arba nerimą. Todėl išbandyti kažką naujo, pasielgti kitaip nei įprastai reiškia aplenkti savo ribotą protą.

„Kartą viešnagės Londone metu spontaniškai nutariau ant piršto pasidaryti tatuiruotę, dedikuotą savo vaikinui Sauliui, kurią pati per kelias minutes nupiešiau tatuiruočių meistro akivaizdoje. Iš salono darbuotojų žvilgsnių mačiau, kad jiems pasirodžiau įtartina, tačiau tatuiruotė pavyko puikiai ir aš tuo labai patenkinta. Kasdien stengiuosi padaryti kažką spontaniško, kas pakeičia tos dienos trajektoriją, kad ir užsukti į parduotuvę nusipirkti flomasterių. Gyvendamas kūrybiškai, jautiesi laimingesnis, daugiau džiaugsmo išspinduliuoji kitiems“, – sakė Beata.

Tačiau labiausiai jai įsiminęs nuotykis buvo šuolis su guma nuo 57 m aukščio tilto Kroatijoje.

„Iki pat paskutinės akimirkos nežinojau, ar išdrįsiu tai padaryti. Tačiau šis šuolis man tapo savotišku atskaitos tašku, kodėl yra gerai išdrįsti daryti tai, ko bijai, ir kartais elgtis visiškai spontaniškai. Skrydžio akimirką supratau, kad nieko nebegaliu padaryti, atsipalaidavau ir mane užplūdo tokia didelė laisvė ir džiaugsmas“, – prisiminė Beata.